Natūralūs ingredientai odos priežiūroje: kas veikia, o kas – mitas? (1 dalis – Alavijas)

Alavijas – tikras odos gelbėtojas ar pervertintas augalas?

Natūrali kosmetika tampa vis populiaresnė, o alavijas – vienas dažniausiai sutinkamų ingredientų. Šis augalas žinomas kaip drėkiklis, raminantis odą ir spartinantis gijimą. Tačiau ar jis tikrai toks veiksmingas, kaip teigia reklamos? Pažvelkime į tai objektyviai.

Kas yra alavijas ir kuo jis ypatingas?

Alavijo (lot. Aloe vera) lapuose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų A, C, E, B12, fermentų, amino rūgščių, mineralų ir antioksidantų. Jo gelis turi stiprias drėkinamąsias ir priešuždegimines savybes.

Kur jis iš tiesų veikia?

• Po saulės nudegimų – alavijas greitai nuramina sudirgusią odą ir padeda jai atsigauti.
• Nedidelėms žaizdoms, įbrėžimams – dėl priešuždegiminių savybių pagreitina gijimo procesus.
• Sausa oda – veikia kaip natūralus drėkiklis, ypač jei naudojamas kaip serumo arba kaukės pagrindas.

Kur mitai stipresni už realybę?

• Gydantis nuo aknės?
  Nors alavijas gali sumažinti paraudimą, jis neišsprendžia giluminių spuogų priežasčių. Aknės gydymui reikalingos stipresnės, dermatologiškai patvirtintos priemonės.
• „Išgydo viską“?
  Internete gausu teiginių, kad alavijas padeda nuo visų odos problemų – nuo egzemos iki raukšlių. Deja, šie teiginiai dažnai nepagrįsti moksliniais įrodymais.

Kaip naudoti alaviją teisingai?

• Geriausia rinktis produktus, kuriuose daugiau nei 90 % gryno alavijo gelio.
• Jei naudojate šviežią augalą – prieš tai patikrinkite reakciją ant nedidelio odos ploto.
• Nenaudokite atvirose žaizdose ar jei turite alergiją žaliems augalams.

Kam jis gali netikti?

Alavijas retai, bet gali sukelti alergines reakcijas – ypač jautrios odos savininkams. Jei po naudojimo atsiranda niežulys, paraudimas ar bėrimas – nustokite naudoti produktą.

Išvada: veikia, bet su saiku

Alavijas tikrai yra vienas naudingiausių natūralių ingredientų, tačiau jis nėra stebuklas. Jis gali būti puikus papildas kasdienėje odos priežiūroje, tačiau svarbu atskirti mokslo patvirtintą naudą nuo populiarių mitų.